- išknebnagis
- išknẽbnagis, -ė smob. (1) 1. žr. išknebanagis: Kai tu toks išknẽbnagis, tai gero daikto nepaduosi rankos[na] Slm. Turėk, išknebnagi, – puodynė tau ne geležinė! Vb. Duok tokiam išknebnagiui nešt – pusę malkų išbarstė po kluoną Vad. Jau tu tai nelįsk čianai, išknẽbnagi, bo viską sudaužysi! Tršk. 2. nesugebąs rankomis kokio smulkaus darbo dirbti, nenagingas: Jis toks išknẽbnagis – nei dalgės pats neįsitveria (neprisitaiso) Slm. Ok, tu išknebnagi, nieko negali gerai padirbt! Skp.
Dictionary of the Lithuanian Language.